- aplamas
- 2 ãplamas, -à adj. (3b)
1. paviršutiniškas: Darbas jo visas ãplamas, t. y. aplamu, paviršutiniai apdirba jis darbus, pusiau kone J.
aplamaĩ adv.: Aplamaĩ dirba jis J. Aplamaĩ (atmestinai) padirbo, kur dabar dėsu Krš. | Galėjau aplamai (apytikriai) pasakyti, kiek metrų ilgio ir pločio J.Jabl. Aplamaĩ sakant, jo yra dešimtis karvių Brs.2. S.Dauk neapsukrus, žioplas, apykvailis: Nėr mums su kuo kalbėt – ãplamas buvo, ãplamas paliks Vkš. Kas nemoka dirbti, negal ano išmokyti, tas ãplamas J.aplamỹn adv.: Juo senyn, juo aplamỹn Šts.3. bendras, visas: Teiraudavos apie aplamą priešo artilerijos kiekį rš. Aplamais bruožais atvaizduos Vilniaus meno raidą rš. Matė nuo aplamo rėdymo reikalus irstančius S.Dauk.aplamaĩ adv. apskritai, iš viso: Gamtos dėsniai aplamai negali būti panaikinti rš. Aplamai aš buvau didelis sporto mėgėjas rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.